Miškelio vidury buvo nedidelis liūnas. Iš liūno grioviu sroveno upelis. Ir vandenyje, kaip ir žemėje, taip pat gyveno įvairių augalų ir maurų. Vieni jų žaliavo, iškilę iš vandens, ir turėjo liemenį ir lapus, kiti dygo ir augo dugne ir buvo panašūs į virkščias. Vieni standūs, kiti šiurkštūs, o tie glitūs paplavūnai lankstėsi liūno paviršium. 
    Vasarą, kai liūnas nusekdavo, upelis visai išdžiūdavo, ir tik kur ne kur pavėsyje ir duburiuose žibėdavo žole apaugusios, varlėmis ir kūjagalviais vizgančios vandens duobės.

Antanas Vienuolis